Neseniai pasibaigęs „Kartlandas Open Cup“ kartingų turnyras priminė mums dar prieš jį startavusį ir didžiulio dalyvių susidomėjimo sulaukusį turnyrą „Le Kartland‘66 endurance race“. Tą kartą ant nugalėtojų podiumo lipo ne pavieniai pilotai – o komandos, įrodžiusios, kad darbas ir truputis fortūnos gali ir mėgėją išvesti į išsvajotą pirmąją vietą. Taip ir įvyko – čia laimėjo mėgėjų – kartingo entuziastų iš Marijampolės, Ovidijaus ir Manto komanda – „Become One“. Energingas duetas tą kartą laimėjo išskirtinę galimybę dienai treniruočių su profesionalia kartingo sporto komanda „Paske Racing“. Vos tik sužinoję apie komandos apsilankymą pas „Paske Racing“ iš karto nusprendėme sužinoti, kaip gyvena turnyro favoritai ir kaip gi jiems sekėsi suvaldyti sportinį kartingą. Toliau savo įspūdžiais dalinasi komandos narys Ovidijus Latoža.

-Ovidijau, varžybų metu tu ir Mantas buvote laikomi, bene, rimčiausiais konkurentais. Bet visgi, nuo ko viskas prasidėjo? Kas patraukė išmėginti kartingus ir kada tai įvyko?

Viskas prasidėjo dar kur kas anksčiau, Marijampolėje. Dar tuo metu, kai ten buvo kartodromas kartais nuvykdavau kartu su draugais. Bet prieš keletą metų masiškai užsidarinėjo kartodromai ir ten veikla nutrūko. O va, visai neseniai užmačiau, kad yra naujas, kuris atsidarė Kaune ir sumasčiau nuvykti pasižiūrėti. Buvo ruduo. Pirmos varžybos, berods „NP Kart Wars“ ir tiesiai į jas atvažiavau. Aišku rezultatai nebuvo įspūdingi, bet žinai, kai tiesiai į varžybas leki nesitreniravęs, tai natūralu. (juokiasi). Tik vėliau gal 5-o etapo metu atvykau pasitreniruoti ir varžybų metu patekau į 16-tuką – buvau berods 5-as. Tada supratau, kad galiu pasispardyti su kitais. Ir, nuo tuomet prasidėjo mano varžybų maratonas.

-Galbūt pameni, koks buvo tavo trasos rato įveikimo laikas?

Kadangi, dažniausiai dalyvaudavau tik varžybose, tai trasoje laiko neturėjau kada ir nusistatyti. Bet, jei gerai pagalvojus, tai nuo pirmųjų kartų tikrai stipriai pasistiebiau. Anksčiau nuo pirmųjų finišavusių atsilikdavau pusantros sekundės. Vėliau laviravau per viduriuką. O šiuo metu esu tikrai ženkliai pasigerinęs savo pirminį rezultatą.

-Šuolis į varžybų vežimą? Psichologinis barjeras? Profesionalai? Nepabijojai dalyvauti?

Neneigsiu, ir man taip buvo. Net kiek nepatiko tai. Atvažiuoja tokie, kurie rimtose varžybose dalyvauja, laimi – Griška, Gelžinis, Švedas… o atrodo, kad lyg ir mėgėjų varžybos. Bet, taip tik pradžioje mąsčiau. Po to pamačiau, kad mėgėjui čia visiškai lygios galimybės varžytis ir su tokiais lenktynininkais. Supratau, kad ir aš galiu duoti į kuprą! (juokiasi).

-Ir tada nusprendei, kad verta pasivaržyti kitame kartingų turnyre. Kodėl su Mantu? Koks ankstesnis ryšys siejo jus? Draugas?

Ne! Mantas man tik pažįstamas. Aš rinkau komandą „Le Kartland 66‘ endurance race“ turnyrui Marijampolėje, bet kadangi mano draugai nelabai važiuojantys ir ne itin pasinėrę į kartingo sportą, jiems tai buvo neįdomu. Tuomet vienas iš mano draugų, irgi lankęsis „Kartlande“ pasakė, kad toks Mantas ten važiavęs ir tikrai gerai. Tai šiek tiek pasidomėjęs nusprendžiau susirašyti su juo. Sako: „Nu varom, pamėginsim“. Žiūriu, kad neblogai gavosi. (juokiasi).

-O iš kur kilo jūsų komandos pavadinimas? „Become One“ ?

Yra toks senas amerikiečių demonstracinis filmas apie kartingus. Na, tai tiesiog pažiūrėjau ir pagalvojau, o kodėl gi ne? Toks motyvacinis. Ir šiaip tinkantis tokio pobūdžio varžybose, pamaniau, kad tikrai tiks.

-Varžybose jums sekėsi neblogai? Bet kaip su teisėjais? Ar nepergriežti jums buvo teisėjai?

Nemanau. Na taip, visi pyksta. Bet tai daugiau emocijos. Papyksta ir pamiršta po to. Pats vėliau pagalvoji – durnas buvau. (juokiasi). Būną karštųjų momentų, bet atlyžti. Prisimenu ir pačiam taip buvo viename iš „NP Kart Wars” etapų. Jau laikiausi trečios vietos. Taurės dar niekad nebuvau laimėjęs. Tad nenorėjau nusileisti. Bet Gelžinis mane lenkė ir tiesiojoje nesinorėjo praleisti. Ir bauda! Gerai, kad dar buvo likę 3 ratus įveikti, nes jei būčiau ant karštųjų išlipęs, tai būtų blogai buvę (juokiasi). Bet nieko, po to nusiramini. Smagu, tai, kad išsikalbėjus randi bendrą išeitį ir sutari. Taip ir bendraminčių ratą prapleti.

-Ovidijau, matėme, kad jau lankėtės pas „Paske Racing“ ir išmėginote sportinį kartingą. Koks pojūtis? Kokius esminius skirtumus įžvelgi?

Jei kalbėsime apie važiavimą čia, su pramoginiu kartingu, tai „Kartlande“ reikia taip pat įdėti daug darbo. Bet, faktas, kad šių kartingų net nereikėtų lyginti, visai kiti greičiai ir kita techninė specifika. Čia, konkrečiai „Kartlande“ reikia taip pat nemažai padirbėti, kad turėti vienus iš geriausių rezultatų. Plius tai vidaus patalpa, tad tokių greičių kaip su sportiniu kartingų čia nėra kur išnaudoti. Ten didelė trasa ir dar greita pasitaikė, tad ko čia niekuomet nebūdavo, man iš pradžių net prisuko kartingą. Bet kaip ir minėjau, nėra ko lygintis.

Tik pradėjus mane įspėjo, kad važiuočiau atsargiai, nes dar niekuomet nevažiavęs. Prigąsdino: „Jei išlėksi, tai nusipirksi tu jį“. (juokiasi) Bet po to, kai jau apsipratau buvo gerai. Pojūtis nerealus. Pravažiavus supratau, kad jau reikia šokti į sportinį kartingą. Tai kitas lygis, o ir šiaip nemanau, kad kitaip ir galėtų būti.

-Ar gali pakomentuoti plačiau? Ką teko išmėginti?

Na, visų pirma labai jautėsi greitis, nors ir buvo prisuktas kartingas, tačiau tikrai labai stipriai jutosi greičių skirtumas. „O Dieve“ galvojau, jau čia žiauru. Tuomet pravažiavau vieną, antrą, trečią važiavimą – ir jau atsuko man kartingą. O va ten tai buvo… Važiavau iš tiesų gal 7 kartus po 10 minučių, o vienas važiavimas truko 20 min. – tai Paškė (Paulius Paškevičius) mane tikrino ar nepavargsiu. Na, tai Mantas, jo – pavargo. Jis kai traumą turėjęs, tai gal važiavo tik keturis kartus ir jam reikėjo pailsėti. Bet man tai jau tik duokit, aš sėdu ir važiuoju. Nesvarbu guzai, žaizdos, mėlynės – aš sėdu ir važiuoju. Tai apsipratau ir jau paskutiniuose važiavimuose pradėjau ir geriau važiuoti. Net nebežinau ką pridurti (nusišypsojo). Aišku buvo šiek tiek liūdna, kad mes tik vienu kartingu važiavom, tai neturėjom galimybės pasivaržyti. O aš kai mėgstu „pasikapoti“… Man pirmam važiuoti tiesiog neįdomu, o va kai esi antras – tai viskas jau kitaip, turi ką vytis. Dėl to, man labai ir patiko „Le Kartland 66‘ endurance race“ –  strategija, skaičiavimas ir daugybė detalių.

-70 minučių vienai treniruotei? Nemažai…

Na, taip. Ir iš tiesų, po pirmo karto pravažiavus sportiniu kartingu plaštakas skaudėjo, bet vėliau važiuojant jau nebejaučiau jokio skausmo. Jokio nuovargio – nieko. Tuomet prisiminiau, kad viename iš „Le Kartland 66‘ endurance race“  etapų buvo tokia trasa sustatyta, kad visą laiką važiuojant rankos buvo įtemptos. Tai va, po tokių etapų būdavo, kad jau grįžtant su Mantu į Marijampolę išlūžę būdavom. Bet noras važiuoti, net ir  ilgą laiką niekur nedingdavo. Dėl to, laukiu, kuomet rudenį vėl būtų galima tai pakartoti.

-Kokių ateities perspektyvų esi numatęs sau, jei kalbėtume apie kartingo sportą?

Daugiau treniruočių sportiniu kartingu. Nuo kitų metu ketinu pradėti važiuoti jau sportiniu kartingu varžybose.

-Tad, tai jau rimta? O anksčiau kartingo ar kitu auto sportu domėjaisi?

Na automobilių sportu visuomet domėjausi. Vykstu į Nemuno žiede vykstančias varžybas, stebiu jas. Neseniai pirkau automobilį labiau sportinį, bet va, dabar pasitreniravęs su sportiniu kartingu nelabai jau ir į tą automobilį norisi žiūrėti. Dabar aš jau kartingo noriu. (juokiasi.) Tad, greičiausiai parduosiu mašiną ir keisiu į kartingą.

 

-Rimtas pareiškimas. Bet, kodėl?

Aš kai važiavau su sportiniu kartingu visiškai kitaip jaučiausi. Man taip patiko, kad visos buvusios blogos dienos atsipirko. Taip pagalvoji, kad bet kokį darbą galėčiau dirbti, man tik galėtų priešais pastatyti kartingą ir viskas, nudirbčiau, kad tik vėliau gaučiau pavažinėti. (šypsosi).

-Ar draugai palaiko tavo hobį?

Na taip. Per daug nesikalbame apie tai, nes tuo domiuosi tik aš ir pavieniai mano draugai, bet visuomet pasidžiaugia, palaiko. „Va, jaunasis Schumacher`is“ kartais vadina. (juokiasi).

-Čia „Kartlande“ jau senokai lankeisi? Ar neketini apleisti šios mėgėjiškos trasos po treniruotės?

Na, kažkokių aukštų šio sporto pergalių čia tikriausiai nepasieksiu. Jau laikas eiti į rimtą kartingo sportą. Bet rudens, žiemos sezonu, tai puiki vieta, kur galėsiu treniruotis ir palaikyti formą. Plius čia labai draugiškas kolektyvas, visi labai susibendravę, tad visuomet smagu čia užsukti. Po ilgo laiko čia užsukęs tikrai jaučiu nostalgiją visoms varžyboms. (šypsosi).

Kaip Ovidijui sekėsi važiuoti sportiniu kartingu galite pamatyti žemiau: